plūdinėti

plūdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. plaukioti paviršiumi: Apynys raudonas po alų plūdinėja LTR(Lkm). Kas ten mariose, kas ten marytėlėse kai balta plūdelė plūdinėjo, vidur marelių pasinėrė? Vaižg. 2. Snt, Ms vaikštinėti, slankioti, klaidžioti: Plūdinė́ja gandras visą rytą po avižas Srv. Vaikščioja, plūdinė́ja po pakampes Trs. Neik, kur tu te viena plūdinė́si! Upt. Nebėr jo čia, kažin kur po svietą plūdinė́ja Sb. Ko plūdinė́ji po svetimus kraštus? J.Jabl. Plūdinėdamas po pasaulį pamačiau, kad visur vargsta ir kankinas žmonės A.Vien. Duktyte mano mieloji, kam tu man seną palieki ant šio svieto plūdinėti? NS1332. Kartas nuo karto trimitavo, kad jo vyrai nepaklystų, miškuose neplūdinėtų rš.